miegeivis

miegeĩvis, -ė smob. (2) BŽ233; NdŽ, L656 lunatikas: Tavo priimtoji mergytė miegeivė: pati nesijausdama, ji atidarinėjo kasnakt kaip vaiduoklis namų duris Mš. Atnešė pas jį dvasių apsėstus, miegeivius ir paraliaus ištiktus brš. Miegeivis vaikščioja stogu rš.